Vieną rytą atsikėlem ir jau buvo sniegas. Niekas nieko neklausė, niekas nesitikejo. Tiesiog tu arba tave.
Šiandien vaziuodama su pulku kitu nelaimingu dviratininku ir vienu ypač nelaimingu paspirtukininku prisiminiau pasakojimus, kaip Danijoje nera žiemos , atceit nesninga.
Bet va, prisnigo ir atrodo , kad vieninteliai , kurie džiaugesi sniegu yra Lietuviai- fotografuojasi, stato besmegenius. Aš ir viena iš jų, ypač kai namo parnešė mandarinių, viskas aišku kuo pakvipo.
Grįžtant prie mano minčių važiuojant su dviračiu, turbūt nei vienas lietuvis Lietuvoje nesugalvotų važiuot su dviračiu per sniegą ir per ledą. Gal todėl, kad Lietuvoje nevalomi keliai, o čia važinėjasi traktoriukai ir valo viską, bet ledas yra ledas. Vistiek pasilieka plonytis ant kelio ir verčia pergalvot važiavimo įpročius ir būdus.
Rudens sezonu laužiau visas taisykles kiek buvo sukurtu važiavimui su dviračiu-važiavau ne per perėja, prieš eismą, šokinėjau nuo bardiurų. Dabar reikia sustot, lėtint ir pan.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą